VYRIAUSYBĖ

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

nutarimas

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽMONIŲ PALAIKŲ LAIDOJIMO ĮSTATYMO ĮGYVENDINAMŲJŲ TEISĖS AKTŲ PATVIRTINIMO

2008 m. lapkričio 19 d. Nr. 1207

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo (Žin., 2007, Nr. 140-5763) 15 straipsnio 2 dalimi, 24 straipsnio 6 dalimi, 25 straipsnio 4 dalimi, 26 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 27 ir 31 straipsniais, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (Žin., 1995, Nr. 3-37; 2004, Nr. 153-5571) 20 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti pridedamus:

1.1. Kapinių tvarkymo taisykles;

1.2. Leidimo laidoti neprižiūrimose kapavietėse išdavimo tvarkos aprašą;

1.3. Visuomenės ir kapinėse palaidotų asmenų artimųjų giminaičių informavimo apie kapinių panaikinimą tvarkos aprašą;

1.4. Kapinių prižiūrėtojo kaupiamų duomenų tvarkymo sąlygų aprašą;

1.5. Kapinių priežiūros organizavimo tvarkos aprašą.

2. Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. vasario 13 d. nutarimą Nr. 144 „Dėl Kapinių tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 22-695).

L. e. Ministro Pirmininko pareigas                                                     Gediminas Kirkilas

L. e. aplinkos ministro pareigas                                                         Artūras Paulauskas

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207

KAPINIŲ TVARKYMO TAISYKLĖS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Kapinių tvarkymo taisyklės (toliau vadinama – šios taisyklės) nustato kapinių priskyrimo neveikiančioms, riboto laidojimo ar veikiančioms kapinėms, kapinių perdavimo juridinio asmens teises turinčiai religinei bendruomenei ar bendrijai, leidimo laidoti išdavimo, kapaviečių ar kolumbariumo nišų skyrimo ir laidojimo jose, kapinių priežiūros ir kitų su kapinių tvarkymu susijusių darbų ir paslaugų atlikimo tvarką. Šios taisyklės yra privalomos tvarkant visas kapines, kuriose palaidoti ir (ar) laidojami žmonių palaikai, įskaitant balzamuotus ir kremuotus žmonių palaikus.

2. Į Kultūros vertybių registrą įrašytų kapinių ir kapinėse esančių kultūros paveldo objektų tvarkymui šios taisyklės taikomos tiek, kiek tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymui (Žin., 1995, Nr. 3-37; 2004, Nr. 153-5571) ir kitiems teisės aktams, reglamentuojantiems nekilnojamojo kultūros paveldo objektų tvarkymą.

3. Šiose taisyklėse vartojamos sąvokos:

Kapinių perdavimo sutartis – šių taisyklių 11 punkte nustatyta tvarka su tradicine religine bendruomene ar bendrija sudaroma žemės panaudos sutartis arba kita įstatymų nustatyta tvarka sudaroma sutartis, suteikianti teisę juridinio asmens teises turinčiai religinei bendruomenei ar bendrijai laidoti žmonių palaikus kapinėse (ar kapinių dalyje) ir sutartyje nustatyta tvarka organizuoti jų priežiūrą.

Konfesinės kapinės – kapinės (ar kapinių dalis), pagal kapinių perdavimo sutartį suteiktos juridinio asmens teises turinčiai religinei bendruomenei ar bendrijai.

Viešosios kapinės visos kapinės, išskyrus konfesines kapines.

Kitos šiose taisyklėse vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatyme (Žin., 2007, Nr. 140-5763), Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597) ir kituose teisės aktuose apibrėžtas sąvokas.

4. Žemės sklypas, kuriame yra kapinės, įregistruojamas Nekilnojamojo turto registre Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (Žin., 1996, Nr. 100-2261; 2001, Nr. 55-1948) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

II. KAPINIŲ SKIRSTYMAS PAGAL STATUSĄ, DRAUDIMAS LAIDOTI

5. Kapinės priskiriamos neveikiančioms, riboto laidojimo arba veikiančioms, išskyrus naujas kapines, kurios priskiriamos veikiančioms (ir tai nurodoma jų steigimo dokumentuose), savivaldybės tarybos sprendimu, gavus Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau vadinama – Kultūros paveldo departamentas) teritorinio padalinio ir Valstybinei visuomenės sveikatos priežiūros tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau vadinama – Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba) pavaldžios teritorinės visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos suderinimą. Jeigu kapinės priskiriamos neveikiančioms dėl nustatytų aplinkosaugos reikalavimų, reikia gauti Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento suderinimą. Savivaldybės taryba, priėmusi sprendimą pakeisti kapinių statusą, per 7 darbo dienas raštu informuoja apie tai Kultūros paveldo departamentą.

6. Kapinės priskiriamos neveikiančioms, jeigu jose negalimi nauji laidojimai dėl nustatytų visuomenės sveikatos saugos, kultūros paveldo apsaugos ar aplinkosaugos reikalavimų. Apie kapinių priskyrimą neveikiančioms savivaldybė praneša vietinėje spaudoje, be to, informacija skelbiama kapinių informacinėje lentoje.

7. Kapinės priskiriamos riboto laidojimo kapinėms, jeigu jose nėra vietos naujoms kapavietėms formuoti, tačiau galima laidoti esamose (kur jau palaidota) kapavietėse, formuojant naujus kapus arba pakartotinai laidojant į jau esamus, taip pat laidojant kolumbariumuose, laidojimo rūsiuose, arba išbarstant kremuotus žmogaus palaikus pelenų barstymo lauke. Laidojant į Kultūros vertybių registrą įrašytose riboto laidojimo kapinėse, reikia Kultūros paveldo departamento teritorinio padalinio pritarimo.

8. Veikiančioms kapinėms priskiriamos kapinės, kur gali būti formuojamos naujos kapavietės, formuojami nauji kapai, pakartotinai laidojama esamuose kapuose, laidojama kolumbariumuose, laidojimo rūsiuose arba išbarstant kremuotus žmogaus palaikus pelenų barstymo lauke.

9. Sprendimą dėl draudimo laidoti veikiančiose arba riboto laidojimo kapinėse arba jų dalyje savivaldybės administracijos direktorius priima per 3 darbo dienas, gavęs Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos siūlymą. Apie priimtą sprendimą savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas asmuo per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo skelbia kapinių informacinėje lentoje ir savivaldybės interneto svetainėje. Jeigu priimamas sprendimas dėl draudimo laidoti visoje veikiančių ar riboto laidojimo kapinių teritorijoje, šių taisyklių 5 punkte nustatyta tvarka joms turi būti nustatytas neveikiančių kapinių statusas.

III. KONFESINĖS KAPINĖS

10. Juridinio asmens teises turinčios religinės bendruomenės ir bendrijos pagal Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymą (Žin., 1995, Nr. 89-1985) savivaldybės nustatyta tvarka gali turėti savo konfesines kapines.

11. Konfesinės kapinės suteikiamos su tradicinėmis religinėmis bendruomenėmis ar bendrijomis sudarant žemės panaudos sutartį Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 34-620; 2004, Nr. 28-868) nustatyta tvarka, arba įstatymų nustatyta tvarka sudarant kitą sutartį, suteikiančią teisę juridinio asmens teises turinčiai religinei bendruomenei ar bendrijai laidoti kapinėse (ar kapinių dalyje) ir sutartyje nustatyta tvarka organizuoti jų priežiūrą.

12. Kai konfesinių kapinių prižiūrėtoju juridinio asmens teises turinti religinė bendruomenė ar bendrija (toliau vadinama – religinė bendruomenė ar bendrija) pagal darbo sutartį paskiria fizinį asmenį, ši religinė bendruomenė ar bendrija yra atsakinga už Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatyme, šiose taisyklėse ir kituose teisės aktuose kapinių prižiūrėtojui nustatytų reikalavimų laikymąsi.

IV. KAPINIŲ IR LAIDOJIMO VIETŲ TVARKYMAS

13. Rašytinį leidimą laidoti pagal šių taisyklių priede pateiktą formą savivaldybės tarybos nustatyta tvarka išduoda savivaldybių institucijos arba jų įgalioti asmenys, arba seniūnai, jeigu seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje jie atlieka kapinių priežiūrą, arba šių seniūnų įgalioti asmenys.

14. Leidimas laidoti išduodamas laidojančiam asmeniui pateikus rašytinį prašymą ir mirties liudijimą. Žmogaus palaikams, įskaitant balzamuotus ir kremuotus, laidoti, atsižvelgiant į laidojančio asmens prašymą, gali būti skiriama kapavietė arba niša kolumbariume, arba kremuotus žmogaus palaikus gali būti leidžiama išbarstyti kapinėse esančiame pelenų barstymo lauke. Skiriamos kapavietės dydis vienam kapui – 3,75 kv. metro (1,5´2,5), keliems kapams (šeimos kapavietė) – 7 kv. metrai (2,8´2,5) arba pagal kapinių planą – kitokio dydžio. Leidimas išbarstyti kremuotus žmogaus palaikus kapinėse esančiame pelenų barstymo lauke gali būti išduotas, jeigu negauta rašytinių pranešimų, kad tai prieštarauja asmens, kurio kremuotus palaikus norima išbarstyti, išreikštai, jam esant gyvam, valiai.

15. Laidojimo ir kapinių lankymo tvarką viešosioms kapinėms nustato savivaldybė, o konfesinėms kapinėms – atitinkama religinė bendruomenė ar bendrija. Religinė bendruomenė ar bendrija per 30 dienų nuo kapinių perdavimo sutarties pasirašymo, jeigu sutartyje nenustatytas kitoks terminas, raštu informuoja savivaldybę apie konfesinėms kapinėms nustatytą laidojimo ir kapinių lankymo tvarką. Kol religinė bendruomenė ar bendrija nenustatė laidojimo ir kapinių lankymo tvarkos ir neinformavo savivaldybės, konfesinėse kapinėse laikomasi iki jų perdavimo buvusios laidojimo ir kapinių lankymo tvarkos. Jeigu religinė bendruomenė ar bendrija per 30 dienų nuo kapinių perdavimo sutarties pasirašymo arba per kitokį šioje sutartyje numatytą terminą raštu neinformuoja savivaldybės apie jos nustatytą laidojimo ir kapinių lankymo tvarką, konfesinėse kapinėse laikomasi savivaldybės nustatytos laidojimo ir kapinių lankymo tvarkos.

16. Kapo duobės, kurioje laidojami žmogaus palaikai, gylis turi būti ne mažesnis kaip 2 metrai; kapo duobės, kurioje laidojami kremuoti žmogaus palaikai su urna arba kapsule, arba išberiant juos į kapo duobę, – ne mažesnis kaip 1 metras. Palaidojus kape įrengiamas kapo vietą žymintis laikinas ženklas, kuriame nurodomas mirusiojo vardas, pavardė, gimimo ir mirties datos. Pakartotinai laidoti žmogaus palaikus kape, kuriame jau yra palaidoti žmogaus palaikai, galima ne anksčiau kaip pasibaigus kapo ramybės laikotarpiui.

17. Naujas kapas esamoje kapavietėje gali būti formuojamas tik tuo atveju, jeigu kapavietė turi aiškiai suformuotas ribas. Formuojant naują kapą esamoje kapavietėje arba laidojant kape pakartotinai, kapavietės ribos gali būti pakeistos, jeigu toks pakeitimas galimas pagal kapinių planą. Kapavietės riboms pakeisti būtina gauti kapinių prižiūrėtojo leidimą. Įrašytų į Kultūros vertybių registrą kapaviečių ribos nustatomos ir keičiamos Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nustatyta tvarka.

18. Kremuoti žmogaus palaikai pelenų barstymo lauke išbarstomi ant žemės paviršiaus. Pelenų barstymo lauke individualūs paminklai nestatomi ir kremuotų žmogaus palaikų išbėrimo vieta nežymima. Pelenų barstymo lauką prižiūri, švarą ir tvarką jame užtikrina, kremuotų žmogaus palaikų išbarstymą organizuoja kapinių prižiūrėtojas, laikydamasis šių taisyklių 15 punkte nurodytos laidojimo ir kapinių lankymo tvarkos.

19. Prie įėjimo į kapines įrengiama informacinė lenta, kurioje užrašomas kapinių pavadinimas ir statusas, kapinių prižiūrėtojo duomenys (juridinio asmens ar užsienio juridinio asmens atstovybės pavadinimas, buveinė, darbuotojų, į kuriuos galima kreiptis informacijos, vardai, pavardės, telefonų numeriai, darbo laikas; fizinio asmens vardas, pavardė, telefono numeris, darbo laikas), laikas, kada kapinėse galima laidoti ir jas lankyti, kapinių schema ir kita informacija. Jeigu kapinėse yra į Kultūros vertybių registrą įrašytų kultūros paveldo objektų, šie objektai nurodomi informacinėje lentoje, o kapinių schemoje pažymimos jų buvimo vietos.

20. Už kapavietės arba kolumbariumo nišos priežiūrą atsakingas laidojantis asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė arba kolumbariumo niša. Šio asmens duomenis kapinių prižiūrėtojas įrašo laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale (toliau vadinama – žurnalas). Kapinių prižiūrėtojas atsakingus už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą asmenis supažindina su šiomis taisyklėmis ir savivaldybės arba religinės bendruomenės ar bendrijos nustatyta laidojimo ir kapinių lankymo tvarka. Laidojantis asmuo turi prižiūrėti kapavietę ir kolumbariumo nišą, kad jos būtų tvarkingos. Atsakingas už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą asmuo privalo pašalinti pažeidimus ar atlyginti žalą, kuriuos jis, įrengdamas kapo paminklą, antkapį ar atlikdamas kitus kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūros darbus, padarė kapinėms, kitoms kapavietėms ar kolumbariumo nišoms, kolumbariumui ar kitiems statiniams. Nekilnojamojo kultūros paveldo objektams padaryti pažeidimai ir žala atlyginami Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

21. Jeigu asmuo, įrašytas žurnale atsakingu už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą, miršta arba dėl kitų priežasčių negali rūpintis kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūra, jo giminaičiai, sutuoktinis (-ė) arba kapavietėje ar kolumbariumo nišoje palaidotų mirusiųjų giminaičiai ir sutuoktinis (-ė) turi susitarti, kas bus atsakingas už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą, ir raštu apie tai pranešti kapinių prižiūrėtojui, nurodydami keistinus žurnale duomenis.

22. Kapavietėje ar kolumbariumo nišoje laidoti kitų asmenų palaikus leidžiama tik esant rašytiniam atsakingo už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą asmens sutikimui. Miręs atsakingas už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą asmuo gali būti palaidotas toje kapavietėje ar kolumbariumo nišoje, laikantis šiose taisyklėse nustatytų reikalavimų.

23. Jeigu kapavietė, išskyrus kapavietes, įrašytas į Kultūros vertybių registrą, neprižiūrima ilgiau kaip metus, kapinių prižiūrėtojas raštu įspėja už jos priežiūrą atsakingą asmenį, kad būtina ją sutvarkyti. Jeigu per metus nuo įspėjimo kapavietė nesutvarkoma, kapinių prižiūrėtojo iniciatyva savivaldybė arba religinė bendruomenė ar bendrija, jeigu konfesinių kapinių priežiūrą pagal kapinių perdavimo sutartį organizuoja religinė bendruomenė ar bendrija, gali sudaryti komisiją, kuri pripažintų šią kapavietę neprižiūrima, kad jos priežiūra būtų organizuota šių taisyklių 24 punkte nustatyta tvarka.

24. Šių Taisyklių 23 punkte nustatyta tvarka pripažintų neprižiūrimomis kapaviečių priežiūrą organizuoja savivaldybė, konfesinėse kapinėse – religinė bendruomenė ar bendrija, jeigu pagal kapinių perdavimo sutartį ji organizuoja konfesinių kapinių priežiūrą. Asmenys, pageidaujantys prižiūrėti neprižiūrimas kapavietes, raštu kreipiasi atitinkamai į savivaldybės instituciją ar jos įgaliotą asmenį, o jeigu neprižiūrima kapavietė yra konfesinėse kapinėse – į religinę bendruomenę ar bendriją, kuri organizuoja kapinių priežiūrą pagal kapinių perdavimo sutartį. Savivaldybės institucija ar jos įgaliotas asmuo arba religinė bendruomenė ar bendrija priima sprendimą dėl neprižiūrimų kapaviečių priežiūros. Tokios kapavietės toliau prižiūrimos pagal šių taisyklių 20 punktą. Tolesnio laidojimo pripažintose neprižiūrimomis kapavietėse tvarką ir sąlygas nustato savivaldybė, konfesinėse kapinėse – religinė bendruomenė ar bendrija, laikydamosi šių taisyklių 15 punkte nustatytos laidojimo ir kapinių lankymo tvarkos. Asmuo, kuriam suteikta teisė prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę, gali gauti leidimą laidoti joje arba, jam mirus, būti palaidotas Leidimo laidoti neprižiūrimose kapavietėse išdavimo tvarkos apraše nustatyta tvarka.

25. Kapo paminklai, antkapiai, kapavietės tvora ir kiti statiniai statomi, rekonstruojami ir prižiūrimi pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą. Statant ir (ar) rekonstruojant kapo paminklus, antkapius ir kitus statinius, informuojamas kapinių prižiūrėtojas, kuris žurnale įrašo kapavietės statinių statymo ir (ar) rekonstravimo datas.

26. Norint statyti, rekonstruoti ar remontuoti kapo paminklus, antkapius ir kitus kapavietės statinius į Kultūros vertybių registrą įrašytose kapinėse, reikia Kultūros paveldo departamento teritorinio padalinio pritarimo. Taikomi šie kapo paminklų, antkapių ir kitų kapavietės statinių statymo, rekonstravimo ar remonto riboto laidojimo kapinėse, įsteigtose iki 1940 metų, ir neveikiančiose kapinėse apribojimai ir papildomi reikalavimai:

26.1. nauji kapo paminklai ir antkapiai jose gali būti statomi, jeigu jų visai nebuvo ar jie buvo laikini, jeigu seni nusidėvi ar pripažįstami keliančiais avarijos grėsmę;

26.2. nauji statiniai jose gali būti statomi laikantis šių reikalavimų:

26.2.1. turi būti statoma iš natūralių arba istoriškai būdingų konkrečioms kapinėms medžiagų;

26.2.2. paminklas negali būti aukštesnis už kitose kapavietėse pastatytus paminklus;

26.2.3. jeigu kapavietė yra šlaite, atsižvelgiant į šalia esančių kapaviečių padėtį, galima formuoti iki 0,5 metro aukščio atraminę sienelę; išskirtiniais atvejais dėl reljefo ypatumų atraminė sienelė gali būti aukštesnė;

26.2.4. kapavietė turi būti aptveriama ir įrengiama naudojant būdingus toms kapinėms analogus, kapo vietai žymėti numatant kapo apvadą ar plokštę.

27. Kapinėse augantys želdiniai prižiūrimi ir tvarkomi pagal Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo (Žin., 2007, Nr. 80-3215) ir kitų želdinių tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.

28. Naujos kapinės įrengiamos ir esamų kapinių ribos keičiamos pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka parengtus teritorijų planavimo dokumentus.

29. Vieta kolumbariumui, laidojimo rūsiui statyti ir (ar) pelenų barstymo laukui įrengti kapinėse nustatoma rengiant teritorijų planavimo dokumentus.

30. Projektuojant naujas kapines gyvenamosiose vietovėse, kuriose gyvena įvairioms religinėms bendruomenėms ar bendrijoms priklausantys gyventojai, religinių bendruomenių ar bendrijų pageidavimu kapinių teritorija gali būti suskirstyta kvartalais, kurie, įrengus kapines, perduodami religinėms bendruomenėms ar bendrijoms šių taisyklių 11 punkte nustatyta tvarka.

V. KAPAVIEČIŲ (KAPŲ) IDENTIFIKAVIMAS

31. Asmenys, norintys identifikuoti kapinėse artimųjų giminaičių, sutuoktinio (-ės) kapą ir tapatybę jame palaidotų asmenų, kurių palaidojimo vietą žyminčių kapo paminklų, užrašų ant paminklų ar duomenų apie kapavietę (kapą) žurnale neišliko, turi:

31.1. pateikti rašytinį prašymą savivaldybei, kurios teritorijoje yra kapinės;

31.2. prašyme nurodyti giminystės ryšius ir jiems žinomas aplinkybes, dėl kurių neišliko duomenų apie kapavietę (kapą);

31.3. pateikti visus turimus duomenis apie kapavietę (kapą) ir joje (jame) palaidotus asmenis. Prie prašymo pridedami turimi dokumentai (išrašai iš bažnytinių registravimo knygų, civilinės metrikacijos įstaigų ar seniūnijų seniūnų išduoti mirties liudijimai, nuotraukos ir kita), patvirtinantys pateiktus duomenis.

32. Sprendimą dėl kapavietės (kapo) identifikavimo priima savivaldybės institucijos ar jų įgalioti asmenys pagal pateiktą medžiagą ir patikrinę kapavietę (kapą). Šiuo atveju palaidoto asmens tapatybei nustatyti ekshumacija ir biologiniai-medicininiai tyrimai neatliekami. Kai identifikuojama kapavietė (kapas) yra konfesinėse kapinėse, sprendimas priimamas gavus religinės bendruomenės ar bendrijos sutikimą. Sprendimas dėl kapavietės (kapo) identifikavimo į Kultūros vertybių registrą įrašytose kapinėse derinamas su Kultūros paveldo departamentu.

33. Priimtą sprendimą savivaldybė pateikia kapinių prižiūrėtojui, kuris identifikuotos kapavietės (kapo) duomenis įrašo žurnale. Priimtą sprendimą identifikuoti kapą konfesinėse kapinėse savivaldybė taip pat pateikia atitinkamai religinei bendruomenei ar bendrijai.

VI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

34. Asmenys, pažeidę šių taisyklių reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

––––––––––––––––

Kapinių tvarkymo taisyklių

priedas

(Leidimo laidoti forma)

___________________________________

(dokumento sudarytojo pavadinimas)

LEIDIMAS LAIDOTI

_______________ Nr. _________

(data)

______________

(sudarymo vieta)

Atsižvelgiant į _______________ Nr. ____________________ gautą _____________

(prašymo gavimo data)       (gavimo registracijos numeris)               (laidojančio asmens:

__________________________________________________________________ prašymą ir

fizinio asmens vardas ir pavardė, adresas; juridinio asmens pavadinimas, buveinė, teisinė forma)

pateiktą mirties ___________________________ liudijimą, leidžiama laidoti mirusįjį asmenį:

(mirties liudijimo data ir numeris)

Pavardė _______________________________

Vardas ________________________________

Asmens kodas __________________________

Gimimo data ___________________________

Mirties data ____________________________

Kapinių pavadinimas _____________________

Kvartalo numeris ________________________

Kapavietės numeris ______________________

Kapavietės dydis ________________________

Kolumbariumas _________________________

Nišos numeris  __________________________

Pelenų barstymo laukas ___________________

____________________                    _______________                  ___________________

(leidimą išdavusio asmens                                              (parašas)                                            (vardas ir pavardė)

pareigų pavadinimas)

Pritariama leidimui laidoti riboto laidojimo kapinėse*.

_____________________________________________________________

(Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos teritorinio padalinio pavadinimas)

_____________________                  ________________                ____________________

(pritarimą išdavusio asmens                                            (parašas)                                            (vardas ir pavardė)

pareigų pavadinimas)

–––––––––––––––––––––

*Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos teritorinio padalinio pritarimo reikia laidojant į Kultūros vertybių registrą įrašytose riboto laidojimo kapinėse.

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207

LEIDIMO LAIDOTI NEPRIŽIŪRIMOSE KAPAVIETĖSE IŠDAVIMO

TVARKOS APRAŠAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Leidimo laidoti neprižiūrimose kapavietėse tvarkos aprašas (toliau vadinama – šis aprašas) nustato leidimo laidoti neprižiūrimose kapavietėse išdavimą ir informacijos apie neprižiūrimas kapavietes teikimą.

2. Šiame apraše vartojama sąvoka „neprižiūrimos kapavietės – kapavietės, kurios Kapinių tvarkymo taisyklių nustatyta tvarka pripažintos neprižiūrimomis.

Kitos šiame apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatyme (Žin., 2007, Nr. 140-5763) ir Kapinių tvarkymo taisyklėse.

II. LEIDIMO LAIDOTI NEPRIŽIŪRIMOSE KAPAVIETĖSE IŠDAVIMAS

3. Rašytinį leidimą laidoti neprižiūrimose kapavietėse išduoda savivaldybių institucijos arba jų įgalioti asmenys, arba seniūnai, jeigu seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje jie atlieka kapinių priežiūrą, arba šių seniūnų įgalioti asmenys (toliau vadinama – institucijos ar jų įgalioti asmenys). Leidimas laidoti išduodamas pagal Kapinių tvarkymo taisyklių priede nustatytą formą.

4. Asmuo, kuriam Kapinių tvarkymo taisyklių nustatyta tvarka suteikta teisė prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę, pateikia šio aprašo 3 punkte nurodytoms institucijoms ar jų įgaliotiems asmenims mirties liudijimą ir rašytinį prašymą išduoti leidimą laidoti. Prašyme pažymima, kuriose kapinėse esančioje pripažintoje neprižiūrima kapavietėje pageidaujama gauti leidimą laidoti, ir nurodomas savivaldybės institucijos ar jos įgalioto asmens sprendimas, konfesinėse kapinėse – religinės bendruomenės ar bendrijos sprendimas, suteikęs teisę prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę. Leidimas laidoti neprižiūrimoje kapavietėje išduodamas, jeigu pagal Kapinių tvarkymo taisykles joje galima laidoti. Leidimas laidoti gali būti išduotas praėjus ne mažiau kaip 25 metams po kapo ramybės laikotarpio pabaigos.

5. Mirus asmeniui, kuriam Kapinių tvarkymo taisyklių nustatyta tvarka buvo suteikta teisė prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę, leidimas jį palaidoti šioje kapavietėje gali būti išduotas laidojančiam asmeniui šiame apraše nustatyta tvarka.

6. Duomenis apie kapinėse esančias neprižiūrimas kapavietes šio aprašo 3 punkte nurodytoms institucijoms ar jų įgaliotiems asmenims teikia kapinių prižiūrėtojas. Duomenys turi būti pateikti per 5 darbo dienas kapavietę pripažinus neprižiūrima Kapinių tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka. Nurodomi šie duomenys: kapavietėje palaidotų asmenų vardai, pavardės, laidojimo datos, žmogaus palaikų paskutinio laidojimo kapavietėje data, nustatytas kapo ramybės laikotarpis, kapavietės matmenys, palaidotų kapavietėje žmonių palaikų skaičius, kapavietės statiniai, jų pastatymo ir rekonstravimo datos.

7. Neprižiūrimoje kapavietėje laidojant ir ją prižiūrint, turi būti išsaugotas kapo paminklas, jeigu jis yra, ir jame esantys įrašai apie kapavietėje palaidotą (-us) asmenį (-is).

III. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

8. Asmenys, pažeidę šio aprašo reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

–––––––––––––––––––––––

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207

VISUOMENĖS IR KAPINĖSE PALAIDOTŲ ASMENŲ ARTIMŲJŲ GIMINAIČIŲ INFORMAVIMO APIE KAPINIŲ PANAIKINIMĄ

TVARKOS APRAŠAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Visuomenės ir kapinėse palaidotų asmenų artimųjų giminaičių informavimo apie kapinių panaikinimą tvarkos aprašas (toliau vadinama – šis aprašas) nustato informaciją, kurią kapinių prižiūrėtojas apie savivaldybės tarybos priimtą sprendimą panaikinti kapines skelbia visuomenei ir raštu pateikia kapinėse palaidotų asmenų artimiesiems giminaičiams, jeigu jų adresus kapinių prižiūrėtojas žino, taip pat šios informacijos skelbimo tvarką ir priemones.

2. Šiame apraše vartojama sąvoka „artimieji giminaičiai“ – asmenys, nurodyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) 3.135 straipsnyje.

Kitos šiame apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatyme (Žin., 2007, Nr. 140-5763) ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme (Žin., 1996, Nr. 71-1706; 2006, Nr. 82-3254).

II. VISUOMENĖS IR KAPINĖSE PALAIDOTŲ ASMENŲ ARTIMŲJŲ
GIMINAIČIŲ INFORMAVIMAS

3. Savivaldybės tarybai priėmus sprendimą panaikinti kapines, apie priimtą sprendimą per 3 darbo dienas informuojamas kapinių prižiūrėtojas. Kapinių prižiūrėtojas per 15 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo privalo informuoti visuomenę, pateikdamas šio aprašo 4 punkte nurodytą informaciją šiais būdais:

3.1. paskelbti nacionaliniame laikraštyje, per nacionalinio transliuotojo radiją, esant galimybei, ir per televiziją;

3.2. paskelbti vietiniame laikraštyje, per vietinio transliuotojo radiją ir (ar) televiziją;

3.3. paskelbti kapinių, dėl kurių panaikinimo priimtas sprendimas, informacinėje lentoje;

3.4. paskelbti savo interneto svetainėje (jeigu ją turi).

4. Informacijoje nurodoma:

4.1. savivaldybės taryba, priėmusi sprendimą panaikinti kapines;

4.2. savivaldybės tarybos sprendimo antraštė, sprendimo priėmimo data ir numeris;

4.3. kapinių, dėl kurių panaikinimo priimtas sprendimas, pavadinimas ir adresas;

4.4. data, nuo kurios panaikinamos kapinės;

4.5. kapinės, į kurias bus perkeliami panaikinamose kapinėse palaidoti žmonių palaikai, žemė ir žolinė pievų danga, kurioje yra išbarstyti ar užkasti į žemę kremuoti žmonių palaikai. Šiame punkte nurodyta informacija skelbiama, jeigu kapines buvo būtina panaikinti nepasibaigus kapo ramybės laikotarpiui po žmogaus palaikų paskutinio laidojimo kape;

4.6. asmuo, į kurį galima kreiptis dėl papildomos informacijos apie kapinių panaikinimą.

5. Kapinėse, dėl kurių panaikinimo savivaldybės taryba priėmė sprendimą, palaidotų asmenų sutuoktinius ir artimuosius giminaičius, kurie kapinių prižiūrėtojui yra nurodę savo adresus, kapinių prižiūrėtojas per 15 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo informuoja raštu (registruotu laišku), pateikdamas šio aprašo 4 punkte nurodytą informaciją.

–––––––––––––––––––––––

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207

KAPINIŲ PRIŽIŪRĖTOJO KAUPIAMŲ DUOMENŲ TVARKYMO

sąlygų APRAŠAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Kapinių prižiūrėtojo kaupiamų duomenų tvarkymo sąlygų aprašas (toliau vadinama – šis aprašas) nustato kapinių prižiūrėtojo kaupiamus ir tvarkomus duomenis apie kapinėse palaidotus asmenis, laidojimus ir kapavietėse esančius statinius, šių duomenų registravimo tvarką, taip pat laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnalo formą.

2. Šiame apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatyme (Žin., 2007, Nr. 140-5763) ir Kapinių tvarkymo taisyklėse vartojamas sąvokas.

II. DUOMENYS APIE KAPINĖSE PALAIDOTUS ASMENIS IR LAIDOJIMUS. DUOMENŲ REGISTRAVIMAS

3. Kapinių prižiūrėtojai laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale (toliau vadinama – žurnalas) pagal šio aprašo priede pateiktą formą registruoja šiuos duomenis:

3.1. asmens, kurio palaikai palaidoti kapinėse, vardą, pavardę, gimimo ir mirties vietas ir datas, asmens kodą, mirties liudijimo išdavimo datą ir numerį;

3.2. žmogaus palaikų palaidojimo datą ir vietą (kapinių kvartalas, kapavietės arba nišos kolumbariume numeris ir matmenys, pelenų barstymo laukas), laidojimo duobės gylį;

3.3. įrašus apie pavojingą arba ypač pavojingą užkrečiamąją ligą, įrašytą į Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytą sąrašą, jeigu asmuo, kurio palaikai palaidoti kape arba laidojimo rūsyje, sirgo tokia liga arba buvo tokios ligos sukėlėjų nešiotojas;

3.4. kapavietės statinių statymo ir rekonstravimo datas;

3.5. unikalų kodą Kultūros vertybių registre, jeigu kapavietė įrašyta į Kultūros vertybių registrą;

3.6. laidojančio asmens arba kito asmens, atsakingo už kapavietės ar nišos priežiūrą, vardą, pavardę, adresą arba juridinio asmens pavadinimą, teisinę formą, buveinę, telefono numerį;

3.7. draudimo laidoti pagrindą, pradžią ir šio draudimo trukmę;

3.8. asmens, įregistravusio duomenis žurnale pareigas, vardą, pavardę.

4. Kiekvienoms kapinėms pildomas atskiras žurnalas.

5. Žurnalas privalo būti tvarkomas taip, kad nebūtų įmanoma pakeisti jame esančių įrašų, pakeisti lapų, papildyti žurnalo naujais įrašais, pažeidžiančiais chronologinę tvarką.

6. Jeigu žurnalas pildomas elektronine forma, turi būti fiksuojama veiksmų istorija. Šiuo atveju kiekvienų kalendorinių metų pabaigoje visi per praėjusius kalendorinius metus užregistruoti duomenys spausdinami, lapai numeruojami, o įrašas, nurodantis lapų skaičių, tvirtinamas kapinių prižiūrėtojo vadovo ar jo įgalioto asmens parašu ir kapinių prižiūrėtojo antspaudu, jeigu kapinių prižiūrėtojas antspaudą privalo turėti.

III. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

7. Žurnalas saugomas Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2389; 2004, Nr. 57-1982) nustatyta tvarka.

8. Už žurnale įrašytų duomenų atitiktį pateiktiems dokumentams ir jų saugą atsako kapinių prižiūrėtojas.

–––––––––––––––––––––

Kapinių prižiūrėtojo kaupiamų

duomenų tvarkymo sąlygų aprašo

priedas

(Laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnalo forma)

_________________________________________________________________________________________________________________________

(kapinių pavadinimas, adresas)

LAIDOJIMŲ IR KAPAVIEČIŲ STATINIŲ REGISTRAVIMO ŽURNALAS

­­­­­­­­­­­­­­_____________________________________________________________

(kapinių prižiūrėtojo pavadinimas arba vardas, pavardė)

Eil. Nr. Palaidotas asmuo Laidojančio asmens arba kito asmens, atsakingo už kapavietės ar nišos priežiūrą, vardas, pavardė, adresas arba juridinio asmens pavadinimas, buveinė, teisinė forma, telefono numeris Kapavietės statiniai, jų statymo ir rekonstravimo datos Unikalus kodas Kultūros vertybių registre Draudimo laidoti pagrindas, pradžia ir trukmė Duomenis įregistravusio asmens pareigos, vardas, pavardė, parašas
pavardė, vardas, asmens kodas gimimo ir mirties datos gimimo vieta mirties vieta mirties liudijimo išdavimo data ir numeris kapinių kvartalas, kapavietės arba nišos numeris ir matmenys, arba pelenų barstymo laukas laidojimo data, kapo duobės gylis pavojinga arba ypač pavojinga užkrečiamoji liga, įrašyta į Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytą sąrašą*
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14

––––––––––––––––––––-

*9 skiltis pildoma tuo atveju, jeigu asmuo, kurio palaikai palaidoti kape arba laidojimo rūsyje, sirgo pavojinga arba ypač pavojinga užkrečiamąja liga, įrašyta į Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytą sąrašą, arba buvo tokios ligos sukėlėjų nešiotojas.

_________________________________

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207

KAPINIŲ PRIEŽIŪROS ORGANIZAVIMO TVARKOS APRAŠAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Kapinių priežiūros organizavimo tvarkos aprašas (toliau vadinama – šis aprašas) nustato kapinių, kuriose laidojami žmonių palaikai, balzamuoti ir (ar) kremuoti žmonių palaikai, priežiūros organizavimo tvarką.

2. Pagal šį aprašą savivaldybės organizuoja visų jų teritorijoje esančių kapinių priežiūrą.

3. Šiame apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatyme (Žin., 2007, Nr. 140-5763) ir Kapinių tvarkymo taisyklėse.

II. KAPINIŲ PRIEŽIŪROS ORGANIZAVIMAS

4. Savivaldybės teritorijoje esančių kapinių priežiūrą organizuoja ir lėšas priežiūrai skiria savivaldybė. Konfesinių kapinių priežiūrą kapinių perdavimo sutartyse numatyta tvarka taip pat gali organizuoti ir (ar) finansuoti juridinio asmens teises turinčios religinės bendruomenės ar bendrijos (toliau vadinama – religinės bendruomenės ar bendrijos).

5. Viešosioms kapinėms prižiūrėti savivaldybė paskiria kapinių prižiūrėtoją ir su juo sudaro kapinių priežiūros sutartį.

6. Savivaldybė paskiria kapinių prižiūrėtoją konfesinėms kapinėms prižiūrėti ir su juo sudaro kapinių priežiūros sutartį tuo atveju, kai kapinių perdavimo sutartyje nenumatyta, kad konfesinių kapinių prižiūrėtoją skiria religinė bendruomenė ar bendrija. Jeigu pagal kapinių perdavimo sutartį konfesinių kapinių priežiūrą organizuoja ir kapinių prižiūrėtoją skiria religinė bendruomenė ar bendrija, kapinių priežiūros sutartį su paskirtu kapinių prižiūrėtoju sudaro religinė bendruomenė ar bendrija. Kai konfesinių kapinių prižiūrėtojas yra fizinis asmuo, su juo religinė bendruomenė ar bendrija sudaro darbo sutartį.

7. Kai šio aprašo 6 punkte nustatytu atveju konfesinėms kapinėms prižiūrėti kapinių prižiūrėtoją paskiria ir su juo kapinių priežiūros sutartį sudaro savivaldybė, konfesinėms kapinėms paskirtą kapinių prižiūrėtoją savivaldybė iki kapinių priežiūros sutarties sudarymo supažindina pasirašytinai su religinės bendruomenės ar bendrijos nustatyta konfesinėms kapinėms laidojimo ir kapinių lankymo tvarka ir apie supažindinimą pažymi kapinių priežiūros sutartyje. Konfesinių kapinių prižiūrėtojas privalo laikytis religinės bendruomenės ar bendrijos konfesinėms kapinėms nustatytos laidojimo ir kapinių lankymo tvarkos.

8. Kapinių prižiūrėtojas kapinėse turi palaikyti švarą ir tvarką, registruoti duomenis laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale, vykdyti kitas Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatyme, Kapinių tvarkymo taisyklėse ir sutartyje su savivaldybe arba religine bendruomene ar bendrija numatytas funkcijas. Kapinių prižiūrėtojas užtikrina, kad kapinės būtų aprūpintos vandeniu (iš gręžinių, šachtinių šulinių, centralizuoto vandentiekio tinklų, vanduo būtų atvežamas cisternomis pagal nustatytą grafiką ir panašiai), nustatytąja tvarka būtų surenkamos ir išvežamos į sąvartyną kapinėse susidarančios atliekos.

III. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

9. Kitus kapinių priežiūros organizavimo klausimus, kurie neaptarti šiame apraše, sprendžia savivaldybės, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2008, Nr. 113-4290) ir kitais teisės aktais.